APOKALIPSĖ PRASIDĖJO

Pirmasis incidentas, kurį policija priėmė rimtai, įvyko autobusų stotyje prie geležinkelio. Vyras darbo drabužiais, su Maximos maišeliu rankoje, įkando moteriai į kaklą tiesiai prie platformos autobusui į Kauną. Apsauginis pamanė, kad tai girtuoklis, vienas iš tų, kurie čia sėdi nuo ryto. Kai moteris po trijų minučių atsistojo drumstomis akimis ir puolė paauglį su kuprine, kameros jau neveikė. 17:52 troleibusas sustojo Gedimino prospekte. Durys neatsivėrė. Iš vidaus girdėjosi daužymas.

Senamiestyje žmonės dar nieko nesuprato. Kažkas nufilmavo video, kaip penki žmonės šliaužia grindių Pilies gatvėje pro Vilniaus universiteto arkas, ir įkėlė į TikToką su užrašu: Zombių flash mobas Vilniuj, kietas. Vaizdo įrašas per dvidešimt minučių surinko 80 tūkstančių peržiūrų. Komentarai buvo juokingi. Paskui liovėsi buvę juokingi.

18:47 policijos atstovas išėjo priešais kameras prie Vyriausybės rūmų Gedimino prospekte. Pasakė, kad situacija kontroliuojama ir kad tai incidentas, susijęs su nauja sintetine narkotine medžiaga. Rekomendavo ramybę. 19:15 Vyriausybės rūmuose užgeso šviesos. 20:02 niekas nebeatsakė numeriu 112. Lietuvos valstybė, kuri dešimtmečius kovojo, kad atgautų nepriklausomybę, tą naktį ją prarado galutinai, tik šįkart ne Rusijai.

Vilnius yra neįmanomas miestas karantinui. Pastatatas ant kalvų, suskaldytas Neries ir Vilnelės upių, su senamiestiu, kurio gatvės yra kreivos kaip šimtmečiai, kurie jas stato. Užupis, Šnipiškės, Žvėrynas, kiekvienas rajonas sujungtas tiltais, kuriuos kas uždarys? Kariuomenė bandė kordoną Ukmergės gatvėje. Laikėsi aštuonias minutes, nes užsikrėtusieji atėjo ir iš Antakalnio per mišką.

Senamiestis krito pirmas. Gedimino prospektas, ilgas ir tiesus kaip karsto lenta, tapo bėgimo taku be pabaigos. Katedros aikštėje fontanas dar veikė, o aplink jį žmonės krito ir kėlėsi ir krito vėl. Prie Aušros vartų kažkas bandė uždaryti vartus. Bet vartai buvo maldos vieta, ne tvirtovė, ir nei Mergelė Marija, nei kas kitas neatsakė į šauksmus.

Užupis, kuris buvo paskelbęs save nepriklausoma respublika, tą naktį iš tiesų tapo atskira valstybe. Tiltas per Vilnelę buvo siauras, ir gyventojai jį užblokavo per penkias minutes. Menininkų, bohemų ir beprotnamio žmonių rajonas, kuris visada buvo kitoks, dabar buvo kitoks vienintele prasme, kuri svarbi: jie dar buvo gyvi. Laikėsi iki dešimtos. Paskui kažkas atidarė langą iš Vilnelės pusės.

Lazdynai, didžiausias sovietinis miegamasis rajonas, krito be kovos. Blokai ant kalvų, sujungti laiptinėmis ir takeliais, kiekviename bute šeima, kiekvienoje laiptinėje tamsa po 20:10, kai dingo elektra. Viena užsikrėtusi kaimynė, atėjusi pasiskolinti druskos, ir visas aukštas per penkias minutes. Liftas nestojo. Laiptai buvo tamsūs. Garsai iš laiptų buvo blogesni nei tamsa.

Žvėryne šunų šeimininkai suprato pirmi. Šunys ėmė staugti septintą valandą ir nenustojo. Privačių namų kvartalas tarp Neries ir Vingio parko bandė gintis. Tvoros, garažai, medžiai. Kažkas ant stogo Kęstučio gatvėje matė, kaip tamsa ateina iš parko pusės. Ne tamsa. Kažkas tamsoje.

Antakalnis buvo baisiausia vieta. Ligoninės, kapinės, miškas. Sapiegų parkas naktį visada buvo keistas, bet tą naktį medžiai juose judėjo ne nuo vėjo. Antakalnio kapinėse, kur ilsisi partizanai ir poetai, buvo tylu. Tai buvo vienintelė vieta Vilniuje, kur mirusieji elgėsi tinkamai.

23:00 tik Gedimino bokštas dar švietė. Ant kalno, virš mirusio miesto, raudona ir geltona šviesa, kaip visada, kaip šimtus metų. Trispalvė plevėsavo vėjyje. Nuo bokšto buvo matyti visas Vilnius. Tamsus. Tylus. Paskui jau ne tylus.

Vilnius visada buvo miestas, kuris atsistatydavo. Po karų, po okupacijų, po gaisrų. Šią naktį neatsistatys. Paskutiniai garsai buvo nagų drėskimas baroko fasaduose ir šlapias kramtymas, kurio aidas nešė senamiestčio gatvelėmis nuo Katedros iki Halės turgaus. Pusė milijono burnų. Atvertų. Kad įkąstų.

7 vaidmenys. 28 dienos. Jokios klaidos paklaidos.

• 👑
  Lyderis
• 🏃
  Žvalgas
• 🛡️
  Tankas
• 💉
  Medikas
• 🍳
  Virėjas
• 🔧
  Technikas
• 💀
  Masalas